Kaip įsteigti savo įmonę?

Atsižvelgiant į veiklos rizikingumo laipsnį, galite rinktis iš dviejų įmonės rūšių: ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės. Neribotos civilinės atsakomybėsįmonėmis gali būti individualios įmonės ir ūkinės bendrijos. Tokios rūšies įmonės savininkas (IĮ atveju)  arba tikrasis narys (ŪB atveju) visu savo arba šeimos turtu atsako už jo/jos įmonės prievoles, kai įmonės turto nepakanka padengti visų prievolių. Visų kitų įmonės rūšių atsakomybė yra ribota, todėl už įmonės įsipareigojimus atsako pats juridinis asmuo visu įmonės turtu, išskyrus tam tikrus atvejus, numatytus teisės aktuose. Tuo atveju, kai įmonės rūšis nėra ypatingai rizikinga ir komplikuota, o jos vystymui užtenka asmeninio pajėgumo bei partnerių ar šeimos narių paramos, palankiau yra rinktis neribotos atsakomybės įmonę dėl paprastesnio įmonės veiklos organizavimo.

 

Individuali įmonė

Individuali įmonė (IĮ) labiausiai tinka smulkaus verslo organizavimui, kadangi reikalavimai keliami šios rūšies įmonėms yra mažesni. Individualių įmonių veiklą reglamentuoja Individualių įmonių įstatymas, kuris nenumato minimalaus kapitalo. Šio tipo įmonėms yra taikoma supaprastinta buhalterinė apskaita, o jų steigėju bei savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo. Įmonės savininkas ir vadovas yra vienas asmuo, nors vadovu gali būti paskirtas ir kitas žmogus. IĮ savininkui negali priklausyti daugiau nei viena individuali įmonė, kadangi jis atsako už savo įmonės prievoles visu savo turtu. Šios rūšies įmonė gali būti pertvarkyta į AB, UAB, VŠĮ. Planuojant įmonės plėtrą, yra svarbu žinoti apie tokią IĮ perspektyvą. Būtina įsidėmėti ir tai, kad tokio tipo įmonei gali būti sudėtinga įgyvendinti išorinio finansavimo bei papildomos darbo jėgos poreikį. Tuo atveju, jei turite partnerių, su kuriais planuojate vystyti bendrą verslą, Jums labiau tiktų kitos rūšies įmonė.

 

Akcinė bendrovė

Vienas iš būdų sumažinti savo finansinę riziką bei gauti pelną iš turimos įmonės veiklos dividendų forma – yra nuosavo turto atskyrimas nuo įmonės turto. Tokiu būdu yra galimybė steigti akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB) su tikslu apsaugoti asmeninį turtą. Abiem atvejais, vienintelis dalykas, kuriuo yra rizikuojama, yra įnešamas kapitalas, t.y. pinigai, sumokėti už įsigytas bendrovės akcijas. Akcinių bendrovių steigimo principus, kapitalo formavimą bei įmonių veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių ir Juridinių asmenų registro įstatymas bei kiti susiję teisės aktai. Įstatymas numato, kad AB kapitalas turi būti ne mažesnis nei 150 000Lt, o UAB – ne mažesnis nei 10 000Lt. AB priklausančios akcijos gali būti platinamos viešai, tokiu būdu, gaunant išorinį finansavimą be jokių kreditų įsigijimo. AB akcininkais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Akcininkas turi teisę dalyvauti kitų įmonių veikloje bei įsigyti kitų bendrovių akcijų, kadangi jo atsakomybė yra ribota. AB gali turėti tik vieną akcininką, kuris bet kokiu atveju privalo formalizuoti sprendimų priėmimą bei juos protokoluoti, taip pat paskirti bent vieną įmonės valdymo organą – bendrovės vadovą. Visi AB nariai turi būti pasirašę darbo sutartis, o įmonės finansininkai turi vesti buhalterinę apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, rengti finansines atskaitomybes bei veiklos ataskaitas, kai kuriais atvejais privalo paskirti audito įmonę metinei finansinei atskaitomybei patikrinti. Nepaisant to, kad AB įstatymas numato daug privalomų reikalavimų, pvz., minimalų kapitalo dydį, akcininkų susirinkimų šaukimus, buhalterinę apskaitą bei kitus reikalavimus valdymo organams, jų kompetencijai ar akcijų perleidimo procedūroms, UAB visgi yra pati populiariausia įmonės rūšis Lietuvoje. Atskiros licencijos bei veiklos leidimai, tokie kaip draudimo brokerio, azartinių žaidimų organizavimo licencijos, gali būti išduoti tik AB. Po šio tipo įmonės įsteigimo jos savininko ir pačios bendrovės turtas yra aiškiai atskiriamas. Įmonės savininkas turi teisę gauti papildomą finansavimą išleisdamas akcijas, o savininko, jo partnerių ar akcininkų pasikeitimai nesukelia grėsmės pačios bendrovės egzistavimui, kaip atsitinka IĮ ar ŪB atveju.

 

Kitos įmonės formos

Siejant savo naująjį verslą su žemės ūkio produkcija ir paslaugomis, derėtų apsvarstyti galimybę steigti žemės ūkio bendrovę, jeigu pajamos iš tokio tipo produkcijos ir paslaugų sudaro daugiau nei 50% visų įmonės pajamų. Prie šios bendrovės privalumų priskiriama ribota atsakomybė, specialūs mokestiniai režimai.Jūsų grupei asmenų pirmiausia rūpi patenkinti savo poreikius? Tokiu atveju Jums gali būti naudinga steigti kooperatyvą arba kooperatinę bendrovę. Tapę kooperatyvo nariais ir įmokėję nustatyto dydžio įnašą (pajų), kooperatyvo nariai gali naudotis kooperatyvo turtu ir teikiamomis paslaugomis pagal nustatytą tvarką. Šitaip susibūrę asmenys gali nusipirkti brangios technikos bendram naudojimui ir kartu gauti pelną iš paslaugų teikimo kitiems klientams. Kooperatinės bendrovės yra paplitusios žemės ūkio srityje, tačiau gali būti pritaikytos ir kitai bendrai veiklai. Kooperatinių bendrovių turtas yra atskirtas nuo jos narių turto, tad nariai rizikuoja tik savo įnešto pajaus dydžio suma. Jei pagrindinis veiklos tikslas nėra pelno gavimas, galima steigti ir ne pelno organizacijas – viešąsias įstaigas, asociacijas ar fondus. Ne pelno įstaigos ar organizacijos gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su jų veikla, tačiau gautas pelnas yra skiriamas tik organizacijos tikslams ir negali būti paskirstytas steigėjams ar dalyviams.

Gerai apgalvokite savo veiklos pobūdį, mastą, apsvarstykite savo finansavimo galimybes, potencialius darbuotojus ar partnerius. Nepamirškite išanalizuoti perspektyvos, jei verslas plėsis, ar priešingai, – atsidurs ties žlugimo riba. Pasitarkite su namiškiais, mokesčių patarėjais, teisininkais. Tik neabejokite ir Jūsų verslui rasite tinkamą formą.

Ypatumai:

  • Verslo liudijimas yra patrauklus tuo, kad pajamų mokestis yra fiksuotas.
  • Individualios įmonės privalumas – savininkas gali dirbti įmonėje pats, jam gali padėti šeimos nariai. Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į AB, UAB , viešąją įstaigą, kas yra svarbu planuojant įmonės plėtrą.
  • Ūkinėje bendrijoje be darbo sutarčių gali dirbti jos tikrieji nariai, nėra minimalaus kapitalo reikalavimo, taikoma supaprastinta buhalterinė apskaita.
  • Akcinė bendrovė privalo vesti buhalterinę apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, rengti finansines atskaitomybes bei veiklos ataskaitas.
  • Derėtų apsvarstyti galimybę steigti žemės ūkio bendrovę, jeigu pajamos iš tokio tipo produkcijos ir paslaugų sudaro daugiau nei 50% visų įmonės pajamų. Prie šios bendrovės privalumų priskiriama ribota atsakomybė, specialūs mokestiniai režimai.
  • Kooperatinių bendrovių turtas yra atskirtas nuo jos narių turto, tad nariai rizikuoja tik savo įnešto pajaus dydžio suma.
  • Ne pelno įstaigų ar organizacijų pelnas yra skiriamas tik organizacijos tikslams ir negali būti paskirstytas steigėjams ar dalyviams.